Mokslininkė Palangoje ieško senų koklinių krosnių

Mokslininkė Palangoje ieško senų koklinių krosnių, Aurimas

„Jeigu turi seną koklinę krosnį, kuri tave šildo ir džiugina, arba atvirkščiai, kuri yra šalta ir nekūrenama ir galbūt visai nereikalinga, esi iš Klaipėdos miesto, Klaipėdos krašto ir kaimyninės Žemaitijos, kviečiu tave tapti ekspedicijos „Gyvos krosnys“ dalyviu ir istorijos metraštininku“, – tokiu prašymu kreipiasi Klaipėdos universiteto mokslininkė dr. Raimonda Nabažaitė. Koklinėmis krosnimis ir jų istorija besižavinti archeologė siekia, kad šis kultūrinis paveldas šiais „euroremontų“ laikais neišnyktų ir bent fotografijų pavidalu atgultų į istorinę atmintį.

Pasak jau gerus metus puoselėjama idėjos sumanytojos dr. Raimondos Nabažaitės, žmonės iki galo, deja, nesuvokia koklinių krosnių vertės ir, nesugebėdami pritaikyti šiuolaikiniame interjere, pasirenka drastiškiausią būdą – jas griauti. Klaipėdietė istorikė-archeologė sako, kad koklinės krosnys yra mūsų istorijos liudininkės, o apie XIX-XX amžiaus laikotarpį, kai koklinės krosnys buvo itin populiarios, informacijos yra tikrai per mažai.

„Aš archeologė, dešimt metų tyrinėju sudužusių krosnių koklius. Kažkieno namuose jos stovi nepaliestos karo negandų ar „euroremontų“. Koklinės krosnys yra vienas iš XIX-XX amžiaus informacinių šaltinių – tyrinėjant jas, galima daug pasakyti apie jų šeimininkus, apie tuomet naudotas medžiagas ir jų importo kelius. Tarkime, ar krosnis mūryta vietinių meistrų, ar kokliai atvežti iš Vokietijos? O gal pagaminti Priekulėje? Istorikams ypač stinga medžiagos apie fabrikinius koklius. Taigi, prašome, kad žmonės „ištrauktų“ šias muziejines vertybes į dienos šviesą“, – idėją apibūdina dr. R. Nabažaitė. Koklinės krosnys esą vertingos ne tik savo istorijos slėpiniais, bet gali būti vertos ne vieno tūkstančio eurų.

Vizija – krosnies pasas ir metraštis

Mokslininkė sako, kad koklinė krosnis kadaise būdavo brangiausias šeimos turtas. Net ir dabar jų statyba yra pakankamai brangi. R. Nabažaitė planuoja išleisti koklinių krosnių metraštį – knygą, kurioje būtų sudėtos krosnių, išsibarsčiusių būtent po Klaipėdos kraštą ir visą Žemaitiją, fotografijos. R. Nabažaitė užsimena ir apie planus suteikti koklinių krosnių savininkams specialius pasus: „Tuomet ir atsivertų vaizdas, ar esama atsikartojančių koklinių krosnių, kuo jos vertingos, skirtingos ar unikalios. Anksčiau visuose namuose stovėjo koklinės krosnys. Tai buvo įprasta šildymo praktika”, –  pasakoja archeologė. Pasak jos, dar ir dabar koklinės krosnys statomos, tik pagrindinė jų paskirtis ne šildyti, o suteikti namams jaukumo ir išskirtinumo.

Prašo atsiųsti savo koklinės krosnies fotografiją

Mokslininkė tikisi, kad artimiausiu metu jai pavyks surinkti koklinių krosnių fotoarchyvą, nes žmonės prasitaria turinys tokias kur nors kaimo sodybose ar yra matę pas gimines, draugus ar pažįstamus. „Nuoširdžiai kviečiu visus pasidalinti koklinės krosnies nuotrauka. Tai neatima daug laiko. Net jei ir manote, kad jūsų krosnis neverta dėmesio, nesikuklinkite. Laukiame visų fotografijų, o atsirinkę, mūsų akimis ir žiniomis, vertas dėmesio, susisieksime su jas įamžinusiais žmonėmis“, – pažymi R. Nabažaitė. Mokslininkė 10 koklinių krosnių fotografijų atsiuntusiam žmogui padovanos savo išleistą knygą „Interjero karalienė“. Koklinių krosnių nuotraukas reikėtų siųsti iki lapkričio 26 dienos el. paštu  [email protected] visai neturinti siuntimo e. paštu galimybių susisiekti telefonu 8 46 398648. „Kviečiame paraginti šiame prasmingame projekte dalyvauti savo draugus, kaimynus, senolius ar pažįstamus“, – ragina mokslininkė.

Klaipėdos universiteto mokslininkė dr. Raimonda Nabažaitė koklinė krosnis Gyvos krosnys fotografijos knyga „Interjero karalienė“
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.