Palangos kurhauzo restauracija – architektės gyvenimo projektas

Po 2002 m. kilusio gaisro architektė Laima Šliogerienė parengė išlikusių saugotinų elementų sąrašą – tai labai pravertė restauratoriams atkuriant m...
Po 2002 m. kilusio gaisro architektė Laima Šliogerienė parengė išlikusių saugotinų elementų sąrašą – tai labai pravertė restauratoriams atkuriant medinio korpuso dekoro detales.

„Man brangūs visi mano projektuoti objektai. Tačiau Palangos kurhauzas – ypatingas: prie jo restauracijos nuo projekto parengimo iki jo realizavimo su pertraukomis dirbau trisdešimt metų“, – sakė 2013 metais atstatytos Palangos kurorto simboliu vadinamo kurhauzo mūrinės dalies restauracijos ir pritaikymo projektą parengusi ir dabar sėkmingai atkuriamos jo medinės dalies paveldo tvarkybos projekto autorė architektė Laima Šliogerienė.

Pakvietė projektuoti Jūrų muziejų

Telšiuose gimusi ir nuo septynerių metų Klaipėdoje augusi Laima Šliogerienė po architektūros studijų grįžo dirbti į vaikystės miestą. 1972 metais jauna architektė su vyru, šviesaus atminimo architektu restauratoriumi Vytautu Šliogeriu tuometinio Klaipėdos miesto vykdomojo komiteto pirmininko Alfonso Žalio buvo pakviesti projektuoti Lietuvos jūrų muziejų.

„Man, ką tik baigusiai studijas jaunai specialistei, šis projektas buvo didžiulis iššūkis. Kaip tame posakyje: įmetė į vandenį, ir arba išmoksi plaukti, arba paskęsi... Regis, nepaskendau: Kopgalio tvirtovė sėkmingai realizuota ir pritaikyta Jūrų muziejui, įrengta istorinė ekspozicija“, – prisiminė architektė.

Ilgus metus L. Šliogerienė kartu su vyru ir grupe bendraminčių dirbo anuomet Klaipėdoje įkurto Paminklų konservavimo instituto Klaipėdos filiale, kurio projektuotojų branduolys vėliau įkūrė įmonę „Klaipėdos projektas“. Ir dabar su nostalgija prisimena tada rengtus projektus – pasak architektės, jeigu jau priimdavo sprendimą vieną ar kitą objektą restauruoti, tai restauruojama būdavo iš širdies. Dauguma Klaipėdoje sėkmingai restauruotų objektų projektai buvo parengti būtent tuo metu.

Įgyvendino per 50 projektų

Per savo profesinės veiklos metus L. Šliogerienė parengė apie 50 projektų. Ir prisipažino, kad jai labai pasisekė: jos rengti projektai neatgulė į stalčius – visi buvo įgyvendinti. Tarp jų – ir rekonstruoti paveldo objektai, ir nauji pastatai. O įdomiausia jai yra rengti projektus, kai restauruojamas pastatas pritaikomas šių dienų poreikiams arba kai visiškai naujas, šiuolaikinės architektūros statinys darniai įsilieja į istorinį kontekstą.

„Kokius projektus išskirčiau? – susimąstė architektė. – Na, gal vieną ankstesniųjų, Klaipėdos senamiestyje, Daržų gatvėje projektuotą – beje, prieš tai dalyvavus konkurse ir kolegų gerai įvertintą – Klaipėdos restauratorių bendrabutį. Jis vėliau buvo pritaikytas tuometinio Vilniaus banko reikmėms. Brangus man ir Kalvystės muziejus – rekonstruojant vieno aukšto buvusios kalvės pastatą buvo suprojektuotas antras aukštas ir erdvės pritaikytos ekspozicijai. Labai malonu buvo išgirsti šiam muziejui ir dabar gyvybę įkvepiančio Dionyzo Varkalio žodžius: „Tu čia tiesiog bažnyčią suprojektavai“.

1877 m. grafo Juozapo Tiškevičiaus iniciatyva pastatytas ir vėliau kelis kartus perstatytas Palangos kurhauzas laikomas kurorto simboliu.
1877 m. grafo Juozapo Tiškevičiaus iniciatyva pastatytas ir vėliau kelis kartus perstatytas Palangos kurhauzas laikomas kurorto simboliu.

1877 m. grafo Juozapo Tiškevičiaus iniciatyva pastatytas ir vėliau kelis kartus perstatytas Palangos kurhauzas laikomas kurorto simboliu.

Palangos kurhauzo restauracija – architektės gyvenimo projektas, nuotrauka-2

Architektė projektuoja ir individualius namus: pasak jos, sėkmingi projektai įgyvendinti ne tik Klaipėdoje, bet ir Vilniuje, Šventojoje, Palangoje. Iš restauruotųjų objektų L. Šliogerienė išskyrė Juodkrantėje esančią vilą „Flora“ – projektas sudėtingas, pastatas buvo itin prastos būklės, jį praktiškai teko atstatyti. Daug darbo ir širdies įdėta rengiant Smiltynės kurhauzo restauravimo ir pritaikymo projektą, širdžiai itin mielas restauruotas gyvenamasis namas netoli jūros tilto Palangoje, J. Basanavičiaus g. 44.

Džiugina ir paskutiniai projektai, kuriuose ji dalyvauja bendrovės „Vakarų siluetas“ projektų vadovo architekto Manto Daukšio pakviesta: per Jonines turėtų būti atverti dar pagal Vytauto Šliogerio projektą prieš keliolika metų pradėti restauruoti, o dabar galutinai sutvarkyti ir visuomenės poreikiams pritaikyti XVII amžiaus gynybiniai Klaipėdos įtvirtinimai – bastionai, liaudyje kažkodėl Jono kalneliu vadinami. Rekonstruojamas Tremtinių skveras Klaipėdoje, esantis prie Imanuelio Kanto ir Simono Daukanto gatvių sankirtos, Bokštų gatvėje esantis Ferdinando skveras, parengti Žardės bei Purmalių piliakalnių sutvarkymo bei Klaipėdos senamiesčio apšvietimo atnaujinimo projektai.

Viso gyvenimo projektas

O svarbiausiu, galima sakyti, viso gyvenimo projektu architektė įvardino Palangos kurhauzą. Tuo metu profsąjungų susivienijimui „Jūratė“ priklausiusio istorinio pastato restauracijos projektą L. Šliogerienė su kolegomis buvo parengusi dar 1992-aisiais: jau buvo gauti ir visi reikalingi statybų leidimai. Tačiau projektas taip ir liko projektu: iš pradžių grafų Tiškevičių statytasis kurhauzas buvo privatizuotas, o 2002-aisiais kurorto simboliu vadinamą pastatą suniokojo liepsnos. Griuvėsiai Palangos centre riogsojo dešimt metų.

„Negaliu geru žodžiu nepaminėti Palangos mero Šarūno Vaitkaus: jis išties padarė labai daug, kad iš pradžių būtų restauruota mūrinė pastato dalis, vėliau per teismus nenuilsdamas kovojo, kad Savivaldybei būtų atiduota ir medinė jo dalis“, – akcentavo L. Šliogerienė. Ir pridūrė, jog jai labai gaila, kad jos su kolegomis parengtas nudegusio kurhauzo išlikusių vertingų dalių konservavimo ir išsaugojimo projektas nebuvo realizuotas, ir paveldosauginiu požiūriu už mūrinę vertingesnė medinė jo dalis nyko, kol buvo nugriauta.

„Laimei, savo laiku, po gaisro, kartu su kolege atlikom matavimus, be to, aš dalį išlikusių dekoro elementų sužymėjau, sunumeravau ir padariau saugotinų elementų sąrašą. Kai pastatas buvo perduotas Savivaldybei, pagal išsaugotuosius elementus restauratoriams dabar pavyko juos sėkmingai atkurti. Nes viena yra atkurti puošybos detales, kai turi tik nuotraukas, ir visai kas kita, kai tu juos matai, kai gali pačiupinėti“, – pasakojo architektė.

Pirmąjį šiuo metu baigiamo atkurti Palangos kurhauzo restauracijos projektą architektė Laima Šliogerienė parengė dar 1992 m.

Architektė dėkinga restauratoriams

L. Šliogerienė akcentavo, kad labai pasisekė, jog tiek mūrinę, tiek medinę jo dalį atkuria bendrovės „Pamario restauratorius“ meistrai. Pasak architektės, kaip ir jai, taip ir „Pamario restauratoriaus“ direktoriaus pavaduotojui palangiškiui Algimantui Zokaičiui šis projektas – itin brangus, su meile dirba ir darbų vykdytojas Valdemaras Montvydas. Tad širdis džiaugiasi matant, kaip kasdien gražėja šiuo metu atkuriama medinė Palangos kurhauzo dalis.

Pirmąjį šiuo metu baigiamo atkurti Palangos kurhauzo restauracijos projektą architektė Laima Šliogerienė parengė dar 1992 m.
Pirmąjį šiuo metu baigiamo atkurti Palangos kurhauzo restauracijos projektą architektė Laima Šliogerienė parengė dar 1992 m.

„Tiesa, turiu prisipažinti, kad ne viskas mane džiugina. Kai dirbau prie mūrinės kurhauzo dalies restauravimo, rengiau viską: ir paveldosauginę projekto dalį, ir jo pritaikymo visuomenės poreikiams projektą, ir interjerus kūriau. Beje, pati situacija taip pat buvo tam tikra prasme dėkingesnė, nes nors ir labai prastos būklės pastato dalyje buvo išlikę ir daug dekoro elementų. Dirbdama prie medinės dalies restauracijos, parengiau detalius paveldo tvarkybos darbų projektus atkuriant pastato tūrius ir fasadus, pateikiau jų spalvinį sprendimą. Taip pat atkūriau visus dekoro elementus remdamasi ne tik ikonografija, bet ir derindama juos su mūrinės dalies elementais. Tiesa, projektui parengti turėjau labai mažai laiko: sutartį pasirašėme 2018 metų rudens pradžioje, o jau prieš Naujuosius metus projektas buvo suderintas ir net gauti visi leidimai restauravimui. Tačiau pastato pritaikymo visuomenės poreikiams projekto dalį rengiau nebe aš, o architektas Rimas Šneideris. Užsakovo pageidavimu, kurhauzo dalyje, jungiančioje pietinį mūrinį ir šiaurinį medinį korpusus, suprojektuota amfiteatrinė salė su scena, tad pakeistas pastato vidaus išplanavimas, kuris dabar nebeatitinka nei išorės, nei vidaus stilistikos. Pagal paveldo tvarkybos darbų projektą bus restauruota tik šiaurinio korpuso pirmojo aukšto salė atkuriant lipdybos ir dekoro elementus. Projektuodama medinę kurhauzo dalį, galvodama apie pastato stilistiką bei galimą pritaikymą, pasiūliau, kad į puošniu istoriniu interjeru išsiskirsiančią medinės dalies pirmojo aukšto salę iš tam nepritaikyto medinio pastatėlio Kęstučio gatvėje persikeltų civilinės metrikacijos skyrius. Jeigu taip būtų, Palanga turėtų tikrus santuokų rūmus, kuriuose, mano įsitikinimu, tuoktųsi ne vien palangiškiai, bet ir atvažiuotų poros iš visos Lietuvos“, – kalbėjo architektė Laima Šliogerienė.

---

1. 1877 m. grafas Juozapas Tiškevičius dabartinių Vytauto ir J. Basanavičiaus gatvių kampe pastatė erdvų restoraną, kuris netrukus buvo išplėstas ir čia įkurtas pirmasis kurorto viešbutis.

2. 2002 m. rugpjūčio 25 d. kilęs gaisras suniokojo Palangos kurorto simboliu vadinamą pastatą.

3. 2012 m. gegužės 30 d. pradėta kurhauzo mūrinės dalies restauracija, projekto autorė – architektė Laima Šliogerienė. 2013 m. gruodį restauruotoje salėje įvyko pirmasis renginys, Palangos kultūros ir jaunimo centras į pastatą persikėlė 2015 m.

4. 2019 m. rugsėjį pradėta medinės dalies restauracija, kurią planuojama baigti iki 2021 m.

Livija GRAJAUSKIENĖ,

Palangos kurhauzas Palanga architektė Laima Šliogerienė gyvenimo projektas
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.