Asta Dykovienė,
Klaipėdos apygardos prokurorai atsisakė ginti viešąjį interesą dėl statinio prie jūros Palangoje, kuris iš buvusių dušinių virto pastatu, primenančiu gyvenamąjį namą. Tuomet kurorto meras pareiškė, kad savivaldybė ateityje griežtai kontroliuos, jog šiame pastate būtų teikiamos tik poilsio aptarnavimo paslaugos ir jis niekada nevirstų nei viešbučiu, nei gyvenamuoju namu.
Prokurorai pažeidimų nerado
Palangoje prie jūros išdygo 500 kv. m ploto gyvenamąjį namą primenantis pastatas, nors oficialiai skelbiama, kad tai – dušinė.
Būtent todėl dar šių metų rugpjūčio 22 d. prokuratūros iniciatyva pradėto tyrimo metu buvo siekiama nustatyti, ar, išduodant statybą leidžiantį dokumentą Meilės al. 26, Palangoje, nebuvo padaryta teisės aktų pažeidimų.
Aiškintasi, ar statinio techninio projekto sprendiniai neprieštarauja šioje teritorijoje galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams ir teisės aktų reikalavimams. Būtent tai Palangos savivaldybė ir darys – griežtai kontroliuos, kad pastate būtų teikiamos tik poilsio aptarnavimo paslaugos.
Taip pat tiriama, kokių veiksmų ėmėsi kompetentingos institucijos jų veiklos srityse, spręsdamos ir vertindamos statybų Meilės al. 26 teisėtumo klausimą.
Galiausiai prokurorai paskelbė, kad "įvertinus visą tyrimo metu surinktų duomenų ir įrodymų visumą buvo nustatyta, jog teritorija, kurioje stovi pastatas, priskiriama Pajūrio juostai, o vadovaujantis Pajūrio juostos įstatymu tiek nauja statyba, tiek pastato rekonstrukcija yra galimos".
Statinyje gyventi draudžiama
Vasaros dušinės buvo pastatytos 1975 m. 1 232 kv. m ploto žemės sklype.
1992 m. jos buvo privatizuotos (per šiuos metus ne kartą keitėsi pastato savininkai).
Palangos miesto savivaldybė 2014 m. lapkritį išdavė statybą leidžiantį dokumentą, suteikiantį teisę rekonstruoti buvusį dušinių pastatą į poilsio aptarnavimo statinį.
Pagal techninį projektą, tai buvo sovietmečiu statyto ir per daugelį metų fiziškai nusidėvėjusio dušinių pastato rekonstrukcija į naują, naujos kokybės ir kitos paskirties – poilsio aptarnavimo – statinį.
Esą būtent tokios paskirties pastatą šioje vietovėje ir leidžia statyti galiojantys teritorijų planavimo dokumentai.
Vis dėlto žemės sklypas, kuriame stovi pastatas, patenka į kurortų apsaugos zonos pirmąją – griežto režimo – juostą, jame draudžiama nuolat ar laikinai gyventi žmonėms.
Statinių naudojimo priežiūrą įstatymų nustatyta tvarka vykdo savivaldybės. Kol kas esą jokių pažeidimų nenustatyta.
Kurorto meras – kategoriškas
Prokuratūra patvirtino, kad neišduoti statybos leidimo minėto pastato rekonstrukcijai savivaldybė neturėjo teisinio pagrindo.
"Kaip čia gimęs ir augęs palangiškis nuoširdžiai sakau, kad šio pastato (kurio privatizavimo istorija prasidėjo dar tuomet, kai aš mokiausi vos 9 klasėje) situacija man nepatinka ir nėra priimtina. Ne kartą pasisakiau manąs, kad pajūris, kurio Lietuva turi labai nedaug, neturėtų būti užstatytas. Savo nuomonės ir dabar nekeičiu", – pabrėžė Palangos meras Šarūnas Vaitkus.
Mero teigimu, iki galo neapgalvotas privatizavimo procesas užprogramavo tai, kad po beveik trijų dešimčių metų savivaldybė yra priversta pralaimėti, nes tada galiojo tokie teisės aktai.
Š. Vaitkus apgailestavo, kad ir tuometis Palangos architektas Edmundas Benetis savo parašu 1999 m. palaimino sklypo detalųjį planą.
Be kita ko, prokuratūra pažymėjo, kad žemės sklypas, kuriame stovi pastatas, patenka į kurortų apsaugos zonos pirmąją – griežto režimo – juostą, jame draudžiama nuolat ar laikinai gyventi žmonėms.
O statinių naudojimo priežiūrą įstatymų nustatyta tvarka vykdo savivaldybės.
Tai yra savivaldybių funkcija, todėl pareiga tikrinti, ar pastatas bus naudojamas pagal paskirtį, tenka Palangos miesto savivaldybei.
"Būtent tai Palangos savivaldybė ir darys – griežtai kontroliuos, kad pastate būtų teikiamos tik poilsio aptarnavimo paslaugos ir šis statinys niekada nevirstų nei viešbučiu, nei gyvenamuoju namu, nei apartamentais "su vaizdu į jūrą", – tvirtino Š. Vaitkus.