Du paskutinius vasaros savaitgalius Kretinga taps pasaulinio garso senosios muzikos atlikėjų susibūrimo centru. Trečiąjį kartą Kretingos pranciškonų bažnyčioje vyks Tarptautinis Kretingos senosios muzikos festivalis, kuriam vadovauja žymus brazilų kilmės muzikantas, korneto ir išilginės fleitos atlikėjas Rodrigo Calveyra. Atvykti į Kretingą užsienio muzikus vilioja čia saugomas unikalus instrumentas – seniausi veikiantys Lietuvos vargonai, kuriuos apie 1680 m. sukonstravo nežinomas mūsų kraštų meistras.
Šių metų festivalis Kretingos pranciškonų bažnyčioje neatsitiktinai pradedamas būtent rugpjūčio 23 d., kai minėsime Baltijos kelio trisdešimties metų sukaktį – festivalis dedikuojamas šiai ypatingai progai. „Užsienio muzikantams detaliau pasakodamas apie Baltijos kelio fenomeną, visada sulaukiu ypatingos reakcijos. Tai istorija, kuri iki šiol jaudina kiekvieno mūsų širdis. Kai vyko Baltijos kelias, dar gyvenau Brazilijoje, bet gerai atsimenu televizijos reportažus apie gyvą žmonių grandinę, sujungusią tris šalis, – tai tapo unikaliu viso pasaulio istorijos įvykiu“, ‒ pasakoja festivalio meno vadovas R. Calveyra. Jis parengė specialiai Baltijos keliui skirtą programą rugsėjo 1 d. vyksiančiam festivalio uždarymo koncertui, kuriame kartu su senosios muzikos ansambliu iš Vilniaus „Canto Fiorito“ muzikuos kviestiniai atlikėjai iš Latvijos ir Estijos. Programoje bus nutiestas simbolinis senosios muzikos kelias per tris Baltijos valstybes ‒ publikai bus pristatyti mažai žinomi kompozitoriai, kūrę šių šalių teritorijose XVII‒XVIII amžiais. Kaip speciali dedikacija Baltijos keliui koncerte skambės ir garsaus šiuolaikinio estų kompozitoriaus Arvo Pärto kūrinių aranžuotės seniesiems istoriniams instrumentams.
Baltijos kelio vienybės manifestacija paskatino ir kitus festivalio muzikantus nagrinėti muzikines jungtis, sąryšius tarp Europos šalių. Atidarymo koncerte rugpjūčio 23 d. pasirodys senųjų pučiamųjų instrumentų ansamblis iš Šveicačijos „I Fedeli“, užliesiantis bažnyčią didingais kornetų, barokinių trombonų ir vargonų garsais. Šiais pučiamaisiais instrumentais buvo grojama ne tik bažnyčiose ar dvaruose, bet ir miestų aikštėse ir net operų teatruose, atliekama ne tik instrumentinė, bet ir vokalinė muzika, leidžianti aprėpti labai platų repertuarą. „I Fedeli“ koncertinė programa pakvies klausytojus keliauti po įvairius Europos XVI‒XVII a. muzikos centrus ir sujungti juos į vienijančią grandinę.