Emigrantai atranda naujus būdus investuoti į Lietuvos NT

Iš Lietuvos svetur išvykę tautiečiai nepamiršta savo gimtinės ir čia likusiųjų. Per 2018 metus emigrantai į Lietuvą pervedė daugiau nei 1,1 mlrd. eurų. Nors tautiečiai sulig kiekvienais metais vis daugiau pinigų siunčia į gimtinę, tačiau vis labiau pastebima tendencija, kad tai ne tik parama čia likusiems giminaičiams bet ir investicijos į ateitį bei planus grįžti.

Užsienyje gyvenantys lietuviai dažnai ieško galimybių, kaip įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje ar kitaip įdarbinti pinigus.

Dažnas svarsto apie būsto paskolą, nors Lietuvos bankai dar šiais metais palengvino užsienyje gyvenantiems tautiečiams gauti būsto paskolas, tačiau bankai tokius skolininkus vertina kaip rizikingesnius ir tai atsispindi skolinimo sąlygose.

Ieško alternatyvų

Dėl sudėtingo bankų finansavimo tarp emigravusiųjų vis labiau populiarėja galimybė investuoti į nekilnojamąjį turtą per sutelktinio finansavimo platformas, kurios leidžia net ir nedidelėmis sumomis investuoti į nekilnojamojo turto projektus bei verslo paskolas, mat tai paprasčiau ir gali uždirbti daugiau.

NT ekspertė ir sutelktinio finansavimo platformos „Profitus“ įkūrėja pasakoja, kad šiuo metu pastebi augantį emigrantų susidomėjimą investuoti į Lietuvos NT per sutelktinio skolinimosi platformas.

„Mūsų platformoje investuotojų bendruomenę sudaro jau daugiau nei 2200 ir iš jų vis ryškesnę dalį sudaro emigrantai, kurie dirba Jungtinėje karalystėje, Norvegijoje, Švedijoje, Vokietijoje. Jie dažniausiai investuoja didesnėmis sumomis po 10-20 tūkst. eurų, tačiau pasitaiko ir smulkių investicijų po kelis šimtus, siekiant išskaidyti investicijas į skirtingus projektus“, – teigia V. Vanagė.

Pasak jos, emigrantus vilioja keli pagrindiniai aspektai: greitis, didesnė grąža nei iš būsto nuomos bei investicijų užtikrinimo priemonės - pirmine hipoteka investuotojams įkeičiamas nekilnojamasis turtas.

„Norintys investuoti per sutelktinio finansavimo platformas tai gali padaryti vos per kelias minutes internetu ir tikėtis vidutiniškai apie 9-12% metinių palūkanų. Taip pat investuotojams visuomet įkeičiamas nekilnojamasis turtas didesnis nei pati paskola verslui, tad jeigu nekilnojamojo turto vystytojas ar verslas negalėtų grąžinti investicijų, tuomet investuotojams įkeistas turtas yra parduodamas ir taip grąžinami pinigai”, – dėsto NT ekspertė.

Ką reikia žinoti?

Svarstantiems apie investavimą per sutelktinio finansavimo platformas svarbu atkreipti dėmesį į kelis pagrindinius aspektus: ar platforma yra licencijuota Lietuvos banko, koks yra paskolos ir turto vertės santykis (LTV), ar įkeičiamas turtas pirmine ar antrine hipoteka bei rizikos reitingą.

„Vienas iš pagrindinių rodiklių yra LTV (loan-to-value) ar kitaip sakant paskolos ir turto vertės santykis. Kuo šis procentas mažesnis, tuo investicija yra saugesnė. Tad jeigu skolinama 70 tūkst. eurų, tai įkeičiamo turto vertė minimaliai turi būti 100 tūkst., kad būtų pasiektas 70% LTV. Tad jeigu įkeisto turto vertė dar didesnė nei paskola, LTV mažėja. „Profitus“ platformoje taikomas maksimalus 70% LTV “, – dėsto ekspertė.

Pasak V. Vanagės svarbu atkreipti dėmesį ir į tai ar įkeičiamas turtas yra pirmine hipoteka ar antrine, nes pirminė hipoteka garantuoja, kad investuotojai bus pirmi eilėje atgauti investicijas iš įkeisto turto. Tuo tarpu antrinės hipotekos atveju didėja tikimybė, kad neužteks įkeisto NT, nes pirmi eilėje bus kiti.

Viktorija Vanagė
Viktorija Vanagė

Investavimo būdas naujas, tačiau jau pasiteisinęs

„Profitus“ įkūrėja ir vadovė pasakoja, kad nors nuo veiklos pradžios nepraėjo metai, tačiau jau džiaugiasi sutelkę daugiau nei 4 mln. eurų bei investuotojams vidutiniškai uždirbę daugiau 10% vid. metinių palūkanų.

„Praėjo daugiau nei 10 mėnesiai per kuriuos sėkmingai finansavome 20 nekilnojamojo turto projektų, iš kurių jau 3 sėkmingai grąžinti ir uždirbo investuotojams net daugiau nei buvo planuota“, – pasakoja V. Vanagė.

Nors Lietuvoje alternatyvaus skolinimosi platformos 2018 m. sudarė tik 0,64% bendros skolinimosi vertės šalyje ir ženkliai atsilieka nuo Latvijos ir Estijos. Tačiau bendros Baltijos šalių regiono tendencijos išryškina alternatyvų skolinimąsi kaip rimtą iššūkį tradiciniams bankams ir kredito unijoms. Apskritai paėmus, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje alternatyvus skolinimas vaidina vis reikšmingesnį vaidmenį. Per 2018 m. alternatyvaus skolinimo platformos paskolino 1,6 mlrd. eurų. Tai sudaro daugiau nei 9% bendros per tą laikotarpį išduotų paskolų su nekilnojamojo turto įkeitimu vertės Baltijos šalių regione.

NT Brokeris Trakuose

Emigrantas Investicija Būstas NT Nekilnojamasis turtas
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Kultūra
2020 metai visam pasauliui sukėlė virtinę iššūkių dėl pasaulinės pandemijos. Palangos kultūros ir jaunimo centras – ne išimtis, tačiau nenumatyti projektai ir renginiai išmokė į pokyčius žiūrėti lanksčiai bei ieškoti kūrybiškų sprendimų, mokymosi ir naujų atradimų galimybių. Nuo rekordo iki Aukso paukštės Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečio proga Palangos kultūros ir jaunimo centras (PKJC) papuošė Palangą pulsuojančia vėliava iš juostelių su šūkiu...
Sveikata
Per vakar parą Lietuvoje buvo patvirtinti 202 atvejai koronavirusinės infekcijos atvejai. 65 atvejai buvo patvirtinti Vilniaus apskrityje, 58 Kauno, 22 Klaipėdos, 15 Marijampolės, 8 Panevėžio, 28 Šiaulių, po 3 Telšių ir Utenos apskrityse. Taip pat per praėjusią parą šalyje buvo užfiksuoti 6 įvežtiniai atvejai, iš jų po 2 iš Jungtinės Karalystės ir Baltarusijos ir po 1 iš Vokietijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų. Iš 202 atvejų 60 asmenų užsikrėtimo aplinky...
Įvykiai
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) atnaujino izoliavimosi namuose, kitoje gyvenamojoje vietoje ar savivaldybės administracijos numatytose patalpose taisykles. Izoliacijoje esantiems asmenims numatytos išimtys tais atvejais, kai norima vykti balsuoti Seimo rinkimuose bei lankant artimųjų kapus. Tam tikros išimtys taikomos ir sportininkams, jūrininkams bei Lenkijos piliečiams. Nauja tvarka numatyta sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos įsakymu. Da...
Įvykiai
Pirmadienį, spalio 19 d., prasideda išankstinis balsavimas Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų antrajame ture. Kaip prieš dvi savaites, taip ir dabar, balsuoti iš anksto bus galima net keturias dienas – spalio 19-22 dienomis nuo 7 iki 20 valandos. Rinkėjai, dėl įvairių priežasčių negalintys balsuoti spalio 25 d., turi galimybę balsuoti iš anksto bet kurioje šalies savivaldybėje. Balsavimas iš anksto bus organizuojamas Lietuvos miestų ir rajonų savivaldybių...
Įvykiai
Informuojame, kad nuo spalio 20 d. 12 val. iki spalio 21 d. 10 val. Būtingės, Kalgraužių, Mažučių, Šventosios miškuose Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų bataliono kariai vykdys orientacinį žygį. Žygio metu nebus naudojamos mūšio imitacinės priemonės (mokomieji šoviniai ir pirotechnika), nebus vykdomi kasimo darbai.
Sveikata
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 205 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejai. 70 iš jų registruota Vilniaus, 44 Šiaulių, 27 Kauno, 22 Klaipėdos, 21 Telšių, po 7 – Marijampolės ir Panevėžio, 6 Tauragės bei 1 Alytaus apskrityse.  Po kontakto su asmenimis, kuriems patvirtintas koronavirusas, epidemiologų vertinimu, pagal šiuo metu turimus duomenis, praėjusią parą užsikrėtė 146 asme...
Įvykiai
„Šiandien Palangoje – istorinė diena“, – tokiais žodžiais į gausiai susirinkusius kurorto gyventojus ir svečius šeštadienį kreipėsi Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus. Ir iš tiesų kurortas turi priežastį džiaugtis – duris visuomenei atvėrė restauruota medinė Kurhauzo dalis. Šiuo svarbiu įvykiu padėtas taškas ne vienerius metus trukusioje kurorto simbolio – Kurhauzo – atgimimo po 2002-ųjų gaisro istorijoje. Gausus būrys palangiškių ir kurorto svečių šešt...
Kriminalai
Ikiteisminį tyrimą atliekantys Palangos miesto PK pareigūnai prašo visuomenės pagalbos – padėti atpažinti nuotraukose užfiksuotą asmenį, galintį suteikti tyrimui vertingos informacijos. Pažinusius asmenį, prašome informuoti telefonu 8 700 64716, arba el. paštu: [email protected] Dėkojame už bendradarbiavimą.
Įvairios
Degtukas židinio liepsnos pradžia rudens šaltam ryte *** Mintis naujos dienos nata dainos likimo mano *** Kava juoda stipri karšta vienintelė iš vakar *** Šviesa ugnies aušros manęs nubalina su meile dvasią *** Malda prabudusiems dangaus dievams bebaimiai apkabinus mirtį *** Gyvenimas kasryt naujai mane ugnim kava palepina *** Šypsaus man atgalios mirtis tad švęskime gyvenima