Dana Lukauskienė
Palangos šachmatų mėgėjų klubas spalio pabaigoje Palangos skulptūrų parką papuošė dar vienu objektu – pastatė stacionarų šachmatų stalą, kuris skirtas palangiškiui, liaudies meistrui, dideliam šachmatų mėgėjui Albertui Žulkui atminti. Projektą vykdė Palangos šachmatų mėgėjų klubas, sumanymą rėmė Palangos miesto savivaldybė.
Drožyba traukė nuo vaikystės
Iš Žemaitijos kilęs ir į Palangą gyventi atvykęs skulptorius, tautodailininkas, medžio drožėjas ir gintaro meistras buvo neeilinė asmenybė. Jis tautodailininko kelią pasirinko nuo pat mažų dienų. Dar vaikystėje pirštus susipjaustydavo peiliu droždamas pieštukines, kuliamąsias mašinėles ir dėžutes. Buvo išsidrožęs net šachmatus. Todėl nenuostabu, kad buvo išleistas mokytis amato į Telšių taikomosios dailės mokyklą. Vėliau ilgus metus dirbo Dailės kombinato gintaro cecho medžio drožimo skyriuje. Jo kūrybinės dirbtuvės buvo vieta, kurioje tilpo ir velniai, ir undinės, ir kitos mitologinės būtybės. Alberto Žulkaus kūryba įvairi: monumentalioji skulptūra (memorialiniai paminklai, kryžiai, stogastulpiai), mažosios plastikos kūriniai (skulptūrėlės, prizai, suvenyrai), buitiniai drožiniai, kaukės. Jo darbai buvo paklausūs, Lietuvos ir užsienio kolekcininkų geidžiami. Dalis jų iškeliavo į Skandinavijos šalis, Prancūziją, Vokietiją, JAV. Monumentalios skulptūros įsitaisė Ablingoje ir Raganų kalne, daugybė skulptūrų papuošė tremtinių kapus. Menininkas sukūrė skulptūrų ir bareljefų religine bei tautine tematika. Gimtajai Janapolei dovanojo kūrinį „Sopulingoji“, kad saugotų nuo nelaimių.
Iš Žemaitijos kilęs ir į Palangą gyventi atvykęs skulptorius, tautodailininkas, medžio drožėjas ir gintaro meistras Albertas Žulkus buvo neeilinė asmenybė. „Vakarų ekspreso“ nuotr.
Liaudies meistras mėgo šachmatus
Svarbią vietą A. Žulkaus kūryboje užima antkapiniai paminklai, kryžiai, rūpintojėliai. Palangoje stovi keturi meistro sukurti kryžiai. Vienas jų skirtas Palangos tremtiniams atminti, pastatytas 1988 m. Įdomūs jo mažosios plastikos darbai – prizai, suvenyrai, kuriuose jis kūrybingai derina medį ir gintarą. Atvykęs į Palangą atrado naują drožybos techniką – apdegintą medį papuošti gintaru. Šie jo darbai buvo labai populiarūs, geidžiami prizai, apdovanojimai. Tekinti medžio darbai, dekoratyvinės lėkštės, buities rakandai, restauruoti baldai – tai meistro darbai, kuriuose dera paprastumas ir originalus modernumas. Menininkas mielai drožė dekoratyvines ir apeigines kaukes, taip pat aktyviai dalyvavo Užgavėnių šventėse. Apie jo kūrybinį palikimą rašoma ir spaudoje, tačiau labai mažai žinių vis dar turima apie jo kitą pomėgį – lošti šachmatais.
Atvykęs į Palangą tautodailininkas atrado naują drožybos techniką – apdegintą medį papuošti gintaru
Pasak Palangos šachmatų mėgėjų klubo prezidento Eimučio Židanavičiaus, Albertas Žulkus buvo labai aistringas šachmatininkas, be menininko neapsieidavo nė vienas turnyras Palangoje.
Palangos šachmatininkai į klubą susivienijo prieš 10 metų, dabar jų gretos nėra itin gausios, vienija apie 16 žmonių, tačiau visi jie nuolat prisimena tuos, kurie leido laiką drauge, prie šachmatų lentos. O išėjusiųjų gretos vis gausėja.
Gintariniai šachmatai – Palangos gintaro muziejuje
Pasak tautodailininko sūnaus Lino Žulkaus, tėvas labai mėgo žaisti šachmatais, jo kolegos dažnai rinkdavosi jo dirbtuvėse. Šachmatų mėgėjai dailininko dirbtuvėse turėjo pasidėję lentą su laikrodžiu ir rinkdavosi išbandyti savo meistriškumo. Nepaisant begalinio pasišventimo menui, drožybai, laisvalaikiu tėvas mėgo žaisti šachmatais, nuolat dalyvaudavo įvairiuose Palangos turnyruose, teko jam vienu metu net miesto čempiono vardą pelnyti.
„Pirmoji rimtesnė tėčio pažintis su šachmatais užsimezgė besimokant Telšiuose, amatų mokykloje. Daug partijų sulošta technikumo bendrabutyje, lošdavo su savo kambarioku, o vėliau užsikabino, žaidė visą gyvenimą. Jo sumeistrauti gintariniai šachmatai netgi eksponuojami Palangos gintaro muziejuje. Pamažu šachmatai tapo jo gyvenimo dalimi. Šachmatams jokia profesija nemaišo. Tai puikus žaidimas įvairių profesijų žmonėms.
Staliuko atidarymo ceremonijoje susirinko beveik visi klubo šachmatininkai. Šachmatininkų erdvės praplėtimas – labai reikšmingas įvykis visai Palangai, o taip pat ir šachmatų mėgėjams. Labai džiaugiuosi, kad šachmatų kampe, visai prie skulptūrų parko įamžintas ir mano tėčio atminimas. Nors tėtis buvo tautodailininkas, tačiau be šachmatų jis negalėjo įsivaizduoti savo gyvenimo“, – kalbėjo Linas Žulkus.
Norėtume erdvę dar labiau praplėsti
Pasak Palangos šachmatų mėgėjų klubo prezidento Eimučio Židanavičiaus, šis staliukas puikiai atspindi tautodailininko pomėgį, formuoja, praplečia šachmatininkų erdvę atvirame ore. Čia galės rinktis visi šachmatų mėgėjai, pasidėti savo lentą ir žaisti.
Atidarymo ceremonijoje – gausus draugų, kolegų ir artimųjų būrys. E. Židanavičiaus nuotr.
„Norėtume, kad žvelgiant į perspektyvą ši erdvė dar labiau prasiplėstų, o joje atsirastų dar keletas tokių staliukų bei galimybės rengti didesnius vasaros turnyrus. Tautodailininką prisimenu kaip puikų palangiškį, kuris tikrai degė meile šachmatų žaidimui, buvo aktyvus mūsų klubo narys. Manau, kad pagerbti savo krašto žmones, jų atminimą yra labai graži besiformuojanti tradicija“, – kalbėjo E. Židanavičius.
Stalelį, menantį senelio atminimą, apžiūri ir anūkas
Jis džiaugėsi, kad į renginį atvyko gausus šachmatų mėgėjų būrys, šachmatininko stalelio atidarymo ceremonijoje dalyvavo ir A. Žulkaus šeimos nariai.
Stalelis primins palangiškio tautodailininko aistrą ne tik menui, drožybai, bet ir šachmatams, turnyrus, kuriuose vyraudavo rimtis ir susikaupimas. Asmeninio tautodailininko archyvo nuotr.
„Šis stalelis ne tik papildys unikalia šachmatininkų erdvę Palangoje, bet ir primins mūsų žmonių, palangiškių buvimą šioje žemėje, kvies žaisti poilsiautojus, o ateityje galbūt pasipildys ir kitų nusipelniusių šachmatininkų palangiškių garbei skirtais staleliais, – kalbėjo E. Židanavičius.