Yra žmonių, kurių darbai tampa ne tik profesiniu pasiekimu, bet ir neatsiejama miesto tapatybės dalimi. Toks Palangai yra Romualdas Budrys – muziejininkas ir dailėtyrininkas, ženkliai prisidėjęs, kad kurortas garsėtų ne
Reklama
Veidai
42Straipsniai
Palangiškis Tomas Viluckas – žurnalistas, redaktorius ir krikščioniško portalo Laikmetis.lt įkūrėjas bei žmogus, kuriam negalia nesustabdė svajonių ir tikslų. Visgi Tomas atvirai pripažįsta: be pagalbos jo kasdienybė būtų kur kas
„Aš pailsiu dirbdamas. Išeinu į darbą ir man gerai“,- juokiasi Arvydas Berenis, daugiau nei keturis dešimtmečius medicinoje dirbantis chirurgas. Šiandien jis dirba Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje, Palangos poliklinikoje ir savo įkurtoje
Reklama
Palanga neteko žmogaus, kurį daugelis pažinojo ne tik iš darbų, bet ir iš jo būdo – atviro, nuoširdaus, tiesaus. Tai buvo žmogus, kuris mylėjo savo miestą, domėjosi jo gyvenimu, rūpinosi
Palangos žydų bendruomenė dalijasi jaudinančia istorija apie iš šio miesto kilusią žydų šeimą – Benjaminovičius. Tai pasakojimas apie kasdienį gyvenimą pajūrio mieste, apie namus, darbą, bendruomeninius ryšius ir likimus, kuriuos
Senieji kretingiškiai dar mena Vytauto gatvės Kretingoje senbuvį Povilą Sabaliauską (1906–1975) sovietmečiu dirbusį gaisrinės ir ligoninės automobilių vairuotoju, bet tik retas jų žino, kad tarpukariu tai buvo vienas garsiausių ir
Reklama
Akmenuotas Kretingos kraštas buvo ne tik palankus steigti kalėjimus ir priverčiamojo darbo stovyklas, bet jis iš visos Lietuvos traukė ir akmenskaldžius, tarp kurių garsiausias buvo šalies prezidento Antano Smetonos (1874–1944)
Pirmojo Palangos burmistro dr. Jono Šliūpo (1861–1944) biografija stebina drąsiais poelgiais, komiškais nutikimais, konfliktais bei asmeninio gyvenimo dramomis. 170-uosius metus švenčiantis LNM (Lietuvos nacionalinis muziejus) kviečia apsilankyti Jono Šliūpo muziejuje
Šią vasarą į Palangos žemę sugrįžta Lietuvos kultūros veikėjas, knygnešys, daktaras Liudas Vaineikis (1869–1938). Jo urna beveik devynias dešimtis metų saugota Kaune, Anatomijos muziejuje. L. Vaineikio laidotuvės planuojamos rugpjūčio 8
Reklama
Šis filmas – tai kelionė į pasaulį, kurio jau nėra, bet kuris vis dar egzistuoja tamsiose Baltijos gelmėse. Jūros dugne 25–32 metrų gylyje aptikti reliktinių miškų – pušų ir ąžuolų
Birželio 18 d. rašytojos Žemaitės memorialiniame muziejuje vyko etninės kultūros puoselėtojų pagerbimo šventė. Kaip rašo Palangos miesto savivaldybė, Žemaitijos regioninės etninės kultūros globos taryba už kanklių ir tradicinių instrumentų populiarinimą
Balandžio 9 d., minint monsinjoro Kazimiero Vasiliausko gimtadienį, Vilniaus miesto savivaldybės taryba nusprendė įamžinti legendinės moters, politinės kalinės, palangiškės Jadvygos Bieliauskienės atminimą. Ant pastato Antakalnio g. 43, kuriame ji gyveno,
Reklama
Palangiškis Mantas Srebalius šį pavasarį pradėjo išskirtinį žygį – dviračiu per visą Europą, nuo Gibraltaro uolos pietuose iki Hamburgo šiaurėje. Iš viso – apie 3 500 km, kalnai, pakrantės, miestai ir
1909 m. kovo 15 d. palangiškių Jono ir Petronėlės Žemaičių šeimoje gimė Jonas. Tai liudija kovo 29 d. įrašas Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios Krikšto metrikų knygoje.
Vasario 20 dieną į Amžinybę iškeliavo Lietuvos ginkluoto pasipriešinimo dalyvis, partizanas, palangiškis Kazimieras Algirdas Pečiukonis. Jam buvo 95-eri. Su Kazimieru Algirdu Pečiukoniu galima atsisveikinti Palangos laidojimo namuose vasario 25 dieną
Reklama
Savaitgalį Palangos miesto savivaldybės meras kartu su Palangos baseino vadovu, plaukti besimokančiais vaikais ir jų tėvais jubiliejaus proga pasveikino baseine dirbančią plaukimo trenerę Iną Paipalienę. „Šiandien rytas prasidėjo labai džiugiai
Palangą galima pamilti ir ne dėl jūros ir pušynų, bet ir dėl ryškios asmenybės, pavyzdžiui, skulptoriaus Antano Mončio. Būtent nuo šio menininko ir prasidėjo kretingiškio Romualdo Beniušio ir Palangos meilės
Kretingos kraštas tapo ypatingo fotografijos projekto epicentru – čia gimė idėja, kuri ne tik suvienijo bendruomenę, bet ir priminė, kokia svarbi yra nuoširdi šypsena. Šios iniciatyvos autorius – talentingas fotomenininkas
Reklama
Šiandien sukanka 132 metai, kai gimė Grasilda Grauslytė-Šliūpienė, palangiškė, Jono Šliūpo žmona (antroji). Pagal rastą krikšto metriką ji gimė 1893 metais sausio 12 dieną Palangoje. Tėvas – Petras Grauslys (1848–1926),
Spalio 23 d. Prancūzijos Lano (Laon) miesto Šv. Marcelio bažnyčioje įvyks multikultūrinės oratorijos „Mončys“ premjera. Tai – bendras lietuvių kompozitoriaus Lino Rimšos ir režisieriaus Alvydo Šlepiko kūrinys, sukurtas sekant skulptoriaus
Parama / Dovanos
Reklama
Reklama
