Šį šeštadienį Palangoje vyks vienas ryškiausių vasaros renginių – „Palangos vėjo festivalis“, kviesiantis kurorto gyventojus ir svečius pasinerti į dieną, kupiną sporto, įspūdingų reginių, muzikos ir nepamirštamų įspūdžių. Prie Jūros
Reklama
Laisvalaikis3- Puslapis
93Straipsniai
Šeštą vasarą iš eilės Palangos vakarus kinu pildantis „Pasaulio kinas parke“ sugrįžta į „Oldman“ – birželio 14 d., sekmadienį, atidaromas nemokamo kino ciklas žiūrovus pakvies į bene arčiausiai jūros įsikūrusį
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Palangos vasaros skaitykla birželio 9 dieną pradeda naują sezoną ir kviečia lankytojus į jaukią atidarymo popietę su kava. Minėdama jubiliejų, viena unikaliausių kultūrinių erdvių Lietuvos
Reklama
Palangoje prasideda viena ilgiausiai gyvuojančių Lietuvos vasaros koncertinių tradicijų – „Orkestro vasara“, jau daugiau nei šimtmetį kviečianti kurorto gyventojus ir svečius mėgautis gyva pučiamųjų muzika po atviru dangumi. Nuo birželio
Jau birželio 13 dieną Palanga vėl taps tikra vėjo, bangų ir vasaros energijos sostinė – antrąjį kartą į mūsų kurortą sugrįžta „Palangos vėjo festivalis“. Praėjusiais metais renginys sulaukė tiesiog stulbinamo
Birželio 5–7 dienomis Palangoje vyksiantis festivalis „Myliu Palangą” kurortą pripildys koncertų, meninių pasirodymų, edukacijų, sporto veiklų ir renginių visai šeimai. Tris dienas įvairiose miesto erdvėse vyks dešimtys nemokamų renginių, o
Reklama
Šventojoje nuaidėjo jauki šeimų šventė „Šventoji – šeimų uostas“, subūrusi šeimas, draugus, kaimynus ir visus, norėjusius kartu praleisti laiką bendruomeniškoje aplinkoje. Bendruomenės iniciatyva gimęs renginys kvietė į aktyvų laisvalaikį, bendrystę
Šį savaitgalį Palanga kviečia pasinerti į muzikos pasaulį – kurorto erdvėse skambės jaunųjų pianistų atliekami kūriniai, sakralinė chorinė muzika bei improvizacijų kupinas džiazas. Gegužės 28 – 30 dienomis Palangos kultūros
Žaibiškai populiarėjanti vaikinų grupė „Sadboi“ skelbia džiugią naujieną – dienos šviesą išvysta klausytojų jau pamėgta ir laukta naujausia daina „Paskutinį kartą“. Kartu su ja pristatomas ir išskirtinis vaizdo klipas, nufilmuotas
Reklama
Birželio 5–7 dienomis Palanga pakvies į vieną laukiamiausių vasaros pradžios renginių – festivalį „Myliu Palangą“. Tris dienas kurortas gyvens šventiniu ritmu, o Palangą užlies tikra vasaros spalvų jūra: gyva muzika,
„Sisters On Wire“ sugrįžta į visų pamėgtas erdves po atviru dangumi ir skelbia du koncertus – liepos 10 d. Vilniuje bei rugpjūčio 15 d. Palangoje. Vasariško skambesio atstovai „Sisters On
Abejojate, ar jūsų kėdė tikrai ergonomiška? Susipažinkite su svarbiausiais požymiais, padedančiais atskirti ergonomišką kėdę nuo įprastos. Kuo ergonomiška kėdė skiriasi nuo įprastos? Po darbo dienos jaučiate kaklo ir nugaros įtampą?
Reklama
Palanga jau ruošiasi įspūdingam savaitgaliui, kai kurortas trims dienoms pavirs legendiniais jūrų deivės Jūratės rūmais – gegužės 8–10 d. čia vyks 18-asis Gintarinis savaitgalis, tradiciškai sulaukiantis tūkstančių lankytojų bei dovanojantis
Ar kada nors svajojote pasinerti į gintaro lietų, paplūdimyje savo rankomis surinkti vadinamąjį Lietuvos auksą, pajusti jo šilumą delnuose ir parsivežti namo ne tik suvenyrą, bet ir nepamirštamus įspūdžius? Palanga
Palangos jaunimo ir savanorystės centars švenčia 1-ąjį savo gimtadienį bei kviečia gegužės 2 d., šeštadienį, 16 val. prisijungti ir švęsti kartu. „Atrodo tik vakar atidarėme naująjį pastatą jaunimui ir savanoriams,
Reklama
Didelio pasaulinio turo, skirto naujojo albumo „LIFELINES“ išleidimui, rėmuose Lietuvoje įvyks pasaulinės poproko žvaigždės ir originalaus grupės “Smokie” balso Chriso Normano solinis koncertas. 2026 m. gruodžio 7 d. Klaipėda vienam
Europos kino festivalis „Scanorama“ vasaros sezoną pradeda Palangoje, balandžio 29 dieną Palangos kurorto muziejuje. „Scanorama vasara“ šiemet keliaus per 14 Lietuvos miestų, kiekviename jų kurdama savitą europietiško kino patirtį. Projektas
Trečiąjį gegužės savaitgalį Palanga vėl taps pučiamųjų muzikos sostine – gegužės 22-24 d. į pasirodymus po atviru dangumi, orkestrų paradą, koncertus bei meistriškumo dirbtuves kviečia aštuntasis tarptautinis pučiamųjų muzikos festivalis
Reklama
Žvejiško festivalio „Palangos stinta“ sėkmės istorija peržengė Lietuvos ribas – ja pasidalinta Estijoje, Pernu mieste. Čia viešėję šventės organizatoriai, Stintų ordino nariai, dalijosi ilgamete patirtimi ir įžvalgomis apie tai, kaip
Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejus balandžio 17 ir 24 dienomis 14.30 val. kviečia palangiškius ir miesto svečius į ekskursiją „Jono Šliūpo Palanga: tarpukario miesto istorijos“ su
Parama / Dovanos
Reklama
Reklama
Komentarai
Renaldas: Jaučiasi Andriukaičio demagogijos stilius... Jei netinka įstatymas tai įnicijuokit jo keitimą juk esate dauguma Seime. Ir tai kalba ne apie Palangą , o visą Lietuvą. O dabar pateikiama taip kad tai tik dėl Palangos..
petrazole@yahoo.com: Įdomu, kas skaitė eilėraščius? Paminėti tik renginio organizatoriai.
stebėtojas: Niekada tavęs nepaliksiu!“ – kai spektaklyje apie meilę jos pritrūksta Į spektaklį „Niekada tavęs nepaliksiu!“ ėjau tikėdamasi istorijos apie meilę, artumą, žmogaus ryšį su kitu žmogumi ir galbūt apie tai, kas lieka po mūsų, kai žmogaus jau nebėra. Pats spektaklio sumanymas tam tinkamas: meilė, mirtis, prisirišimas, kartų santykiai, mistika. Deja, išėjus liko ne tiek emocinis įspūdis, kiek klausimas, ko iš tiesų buvo norima šiuo spektakliu pasakyti. Didžiausias nusivylimas – meilės trūkumas spektaklyje apie meilę. Personažai sako „aš tave myliu“, apsikabina, kalba apie santykius, seksą, šeimą, tačiau už šių veiksmų sunku pajusti tikrą dvasinį ryšį. Meilė nėra vien žodžiai, seksas ar fizinis artumas. Ypač tada, kai kalbama apie jausmą, kuris turėtų būti beribis, sudėtingas ir išbandytas gyvenimo. Norėjosi pamatyti ne meilės deklaraciją, o pačią meilę: pasirinkimus, tylą, baimę prarasti, gebėjimą suprasti kitą, net kai su juo nesutinki. Kai kurių santykių traktavimas pasirodė pernelyg stereotipinis. Vyras, kuris nenori šeimos, pateikiamas kaip nebrendyla, kurį reikia „atvesti į protą“, o vaikas tampa savotiška priemone santykiams sutvarkyti. Meilė pernelyg dažnai aiškinama per seksą. Toks požiūris labiau primena labai jauno žmogaus įsivaizdavimą apie suaugusiųjų santykius, o ne gyvenimo patirties paliestą meilės sampratą. Ne mažiau kliuvo ir personažų paviršutiniškumas. Seksologas, kuris beveik visas problemas sprendžia per seksą. Močiutė, kurios charakteris redukuojamas į davatkiškumą ir norą, kad viskas būtų pagal ją. Nepakankamai subrendęs vaikinas. Neaiškus kaimynas fotografas, kurio elgesys pereina į iškrypėliškumo teritoriją. Tokie personažai labiau primena karikatūras ar scenarijaus funkcijas, negu gyvus žmones su savo prieštaravimais, istorija ir motyvais. Tą patį galima pasakyti apie daugelį epizodų. Iš kažkur atsirandanti draugų pora, palapinė scenos viduryje ir kelias minutes trunkantis laukinio sekso imitavimas, loterija, kelionė į Romą, pasakojimai apie dešimtis prezervatyvų pakelių per mėnesį. Atskiros scenos galėtų veikti kaip komiški intarpai, tačiau jų susikaupia tiek, kad pagrindinė istorija pradeda skęsti savo pačios triukšme. Todėl po beveik dviejų valandų atsiranda balagano ir chaoso pojūtis. Atrodo, kad spektaklis nuolat prideda naujų temų, personažų ir situacijų, tačiau jų nesujungia į vieną dramaturginę liniją. Pabaigoje staiga gauname dvigubas vestuves ir du vaikus, tačiau toks finalas neatrodo organiškai išaugęs iš ankstesnės istorijos. Labiau primena bandymą visus personažus kuo greičiau „sutvarkyti“ ir uždaryti istoriją. Labai norėjosi ir tikros mistikos. Spektaklio idėja, kurioje mirusio žmogaus buvimas persipina su gyvųjų pasauliu, galėjo sukurti labai stiprią atmosferą. Tačiau mistika veikia tik tada, kai žiūrovas kartu jaučia emocinį ryšį su tais žmonėmis. Kai nėra pakankamai gilaus jausmo, vaiduoklis lieka tik siužeto priemone. Todėl nebuvo nei tikro paslapties jausmo, nei to keisto, sunkiai paaiškinamo emocinio virptelėjimo, kurio tikiesi iš tokios istorijos. Prie bendro įspūdžio prisidėjo ir vizualinė spektaklio pusė. Kostiumai ir ypač perukai atrodė pigiai ir stipriai mažino sceninį įspūdį. Teatre nebūtinai reikia prabangių kostiumų. Priešingai, kokybiškas minimalizmas dažnai veikia daug geriau negu daiktai, kurie atrodo kaip atsitiktinai pasirinkta sceninė atributika. Pigus perukas ar nekokybiškas kostiumas gali akimirksniu sugriauti atmosferą ir netyčia paversti rimtą sceną parodija. Todėl bendras įspūdis man liko toks, kad spektakliui labai trūko svorio. Idėjos buvo, temų buvo net per daug, tačiau trūko gilesnio jų išgyvenimo ir dramaturginio nuoseklumo. Jeigu tai būtų abiturientų ar jaunimo teatro spektaklis, daug ką būtų galima vertinti atlaidžiau. Tačiau profesionalioje scenoje norisi daugiau. Norisi personažų, kurie nebūtų vien „seksologas“, „nebrendyla“, „davatka“ ar „keistas kaimynas“. Norisi santykių, kuriuose būtų galima patikėti, kad šie žmonės iš tikrųjų vienas kitą myli. Norisi mistikos, kuri ne tik pasakoja apie vaiduoklį, bet ir sukuria jausmą, kad tarp gyvųjų ir mirusiųjų egzistuoja kažkas nepaaiškinamo. Norisi humoro, kuris papildytų istoriją, o ne užimtų jos vietą. Galų gale labiausiai norėjosi meilės. Ne tos, kurią personažas pasako žodžiais „aš tave myliu“, ir ne tos, kuri išreiškiama vien apsikabinimu ar seksu. Norėjosi meilės, kurią žiūrovas pats pajunta. Tokios, kuri priverčia suprasti, kodėl žmogus kito negali paleisti net tada, kai gyvenimas jau turėtų būti pasibaigęs. Deja, šįkart po spektaklio liko daugiau triukšmo negu jausmo, daugiau stereotipų negu psichologijos ir daugiau epizodų negu vientisos istorijos.