Rugpjūčio 6-12 d. Palangoje laukia išskirtiniai renginiai jaunimui, visiems Palangos gyventojams ir svečiams. Veiklų bus įvairiems skoniams ir norams: aktyvių, ramių, kūrybiškų, po vieną ir komandose . Visos veiklos nemokamos! Sekite
Rugpjūčio 6-12 d. Palangoje laukia išskirtiniai renginiai jaunimui, visiems Palangos gyventojams ir svečiams. Veiklų bus įvairiems skoniams ir norams: aktyvių, ramių, kūrybiškų, po vieną ir komandose . Visos veiklos nemokamos! Sekite
Žaibiškai populiarėjanti vaikinų grupė „Sadboi“ skelbia apie naują žingsnį savo karjeroje ir kviečia klausytojus į didžiausius solo koncertus su gyvo garsu grupe „Paskutinį kartą“. Pirmasis grupės pasirodymas įvyks jau šį
Palangos vasaros skaitykla, birželį pradėjusi 60-ąjį veiklos sezoną, vasarą tęsia įvairialype kultūros programa. Liepą viena išskirtiniausių Lietuvos pajūrio kultūros erdvių kvies į susitikimus su autoriais, edukacijas mažiesiems, skaitymus, naktines ekskursijas
Liepos 18-ąją automobilių sporto gerbėjų Palangoje laukia tradicinės „Aurum 1006 km powered by Hankook“ lenktynės, o joms pasibaigus veiksmas persikels į miesto širdyje, Vytauto gatvėje, įsikūrusį „OlyBar“ kokteilių barą. Čia
Liepos 24-25 d. Palangos gatvės užsipildys mažųjų klegesiu ir jaunatvišku juoku bei melodingomis dainomis – kurorte rengiamas jau 32-asis vaikų ir jaunimo populiariosios vokalinės muzikos festivalis „Laumės juosta“. Vaikų vokalinės
Valstybės dieną Palangoje pasitikome aktyviai ir prasmingai – judėdami pirmyn kartu, vedami meilės savo kraštui. Šiandien gausus būrys palangiškių ir miesto svečių leidosi į „Vienybės žygį“, keliaudami pajūrio miškais, pažintiniais
Liepos 6-ąją Palanga kviečia Valstybės dieną paminėti prasmingai ir aktyviai. Šiemet Valstybės diena Palangoje žada būti kupina prasmingų patirčių – palangiškių ir kurorto svečių laukia aktyvus laisvalaikis gamtoje, įspūdinga eisena,
Jubiliejinis, tarptautinis Gatvės teatrų festivalis Šventojoje jau netrukus kurorto gyventojus ir svečius pakvies į magišką sceną be sienų. Liepos 8-10 d. žiūrovų laukia trys unikalūs pasirodymai po atviru dangumi, šiuolaikinė klounada
Europos sporto miesto vardu besidžiaugianti Palanga aktyviam gyvenimo būdui skiria kaip niekad daug dėmesio ir kviečia judėti visus – tiek palangiškius, tiek kurorto svečius. Amžius, fizinis pasirengimas ar ankstesnė sportinė
Palangos J. Basanavičiaus gatvėje esantis raudonų plytų pastatas saugo istoriją, prasidėjusią dar praėjusio amžiaus trečiajame dešimtmetyje. Tuo metu, kai Lietuva dar tik kūrė modernią elektros infrastruktūrą, šiame pastate buvo įkurta viena
Rugpjūčio 12-16 dienomis Palangoje vyks vasaros muzikinių renginių ciklas „Palangos parko vakarai“. Jaukioje Gintaro muziejaus terasoje pasirodys Merūnas Vitulskis, Paulina Paukštaitytė, Angelou, grupė „8 kambarys“ ir Vaidas Baumila, kurie klausytojus
Blizgūs kostiumai, spontaniškos ceremonijos ir rokenrolo karaliumi Elviu Presliu persirengęs ceremonijos vedėjas – visa tai jau dešimtmečius simbolizuoja Las Vegaso vestuves. Šią vasarą legendinė tradicija atkeliauja ir į Lietuvos pajūrį,
Į šalies vasaros sostinę jau trečiąją vasarą iš eilės sugrįžta visą Lietuvą sužavėjusios ir tarptautinio pripažinimo sulaukusios virtualios realybės (VR) patirtys, kviečiančios pasinerti į magišką Mikalojaus Konstantino Čiurlionio pasaulį. Nuo
Birželio 27-ąją, šeštadienį, OLDMAN parke Palangoje koncertą surengs vienas ryškiausių Lietuvos alternatyvios muzikos vardų – „Golden Parazyth“. Paskutinį kartą „Golden Parazyth“ Palangoje koncertavo 2014-ųjų vasarą, festivalyje „Palanga Live“. Tuomet grupės
Birželio 25 d. Palangoje vyks nemokamas renginys šeimoms „Aug(in)u’26: Tėčio supergalios“, kurį organizuoja „Baltic International School“ pradinė mokykla-darželis kartu su partneriais. Šių metų renginio dėmesio centre – tėčių vaidmuo: žinomi
Praėjusį savaitgalį sausakimšais grupės „Katarsis“ ir atlikėjo Free Finga koncertais prasidėjusi „Oldman“ parko muzikinė vasara žada Lietuvos scenos žvaigždėmis nusėtą programą ir susitikimus su svečiais iš užsienio. Jau šį šeštadienį,
Palangos vasaros skaitykla šiemet pasitinka 60‑ąjį sezoną – reikšmingą sukaktį vienam ryškiausių Lietuvos modernizmo architektūros ir kultūros objektų pajūryje. 1966 metais atidaryta skaitykla iki šiol išlaiko pirminę paskirtį ir kiekvieną
Birželio 21-osios vakarą Palangos Birutės parkas prisipildys vasaros saulėgrįžos nuotaikos, muzikos, žolynų kvapo ir senųjų lietuviškų tradicijų. Čia vyks viena jaukiausių vasaros švenčių – „Rasi Rasoj“, kviečianti palangiškius ir miesto
Birželio 19 d. 18.30 val. Palangos vasaros skaitykla kviečia į 60-mečio šventę – atvirą vakarą, kuriame susipins šios išskirtinės vietos istorija, architektūros apmąstymai, šiuolaikinė kūryba ir gyva muzika. Renginio programoje
Vasaros sezonui įsibėgėjant, didžiausias poilsio ir sveikatinimo kompleksas Vakarų Lietuvoje džiugina lankytojus dar viena naujiena. Jau birželio 19 d. 19–23 val. kviečiame į naujos, gamtos apsuptyje įkurtos „Atostogų parko“ Poilsio erdvės atidarymo
Komentarai
Renaldas: Jaučiasi Andriukaičio demagogijos stilius... Jei netinka įstatymas tai įnicijuokit jo keitimą juk esate dauguma Seime. Ir tai kalba ne apie Palangą , o visą Lietuvą. O dabar pateikiama taip kad tai tik dėl Palangos..
petrazole@yahoo.com: Įdomu, kas skaitė eilėraščius? Paminėti tik renginio organizatoriai.
stebėtojas: Niekada tavęs nepaliksiu!“ – kai spektaklyje apie meilę jos pritrūksta Į spektaklį „Niekada tavęs nepaliksiu!“ ėjau tikėdamasi istorijos apie meilę, artumą, žmogaus ryšį su kitu žmogumi ir galbūt apie tai, kas lieka po mūsų, kai žmogaus jau nebėra. Pats spektaklio sumanymas tam tinkamas: meilė, mirtis, prisirišimas, kartų santykiai, mistika. Deja, išėjus liko ne tiek emocinis įspūdis, kiek klausimas, ko iš tiesų buvo norima šiuo spektakliu pasakyti. Didžiausias nusivylimas – meilės trūkumas spektaklyje apie meilę. Personažai sako „aš tave myliu“, apsikabina, kalba apie santykius, seksą, šeimą, tačiau už šių veiksmų sunku pajusti tikrą dvasinį ryšį. Meilė nėra vien žodžiai, seksas ar fizinis artumas. Ypač tada, kai kalbama apie jausmą, kuris turėtų būti beribis, sudėtingas ir išbandytas gyvenimo. Norėjosi pamatyti ne meilės deklaraciją, o pačią meilę: pasirinkimus, tylą, baimę prarasti, gebėjimą suprasti kitą, net kai su juo nesutinki. Kai kurių santykių traktavimas pasirodė pernelyg stereotipinis. Vyras, kuris nenori šeimos, pateikiamas kaip nebrendyla, kurį reikia „atvesti į protą“, o vaikas tampa savotiška priemone santykiams sutvarkyti. Meilė pernelyg dažnai aiškinama per seksą. Toks požiūris labiau primena labai jauno žmogaus įsivaizdavimą apie suaugusiųjų santykius, o ne gyvenimo patirties paliestą meilės sampratą. Ne mažiau kliuvo ir personažų paviršutiniškumas. Seksologas, kuris beveik visas problemas sprendžia per seksą. Močiutė, kurios charakteris redukuojamas į davatkiškumą ir norą, kad viskas būtų pagal ją. Nepakankamai subrendęs vaikinas. Neaiškus kaimynas fotografas, kurio elgesys pereina į iškrypėliškumo teritoriją. Tokie personažai labiau primena karikatūras ar scenarijaus funkcijas, negu gyvus žmones su savo prieštaravimais, istorija ir motyvais. Tą patį galima pasakyti apie daugelį epizodų. Iš kažkur atsirandanti draugų pora, palapinė scenos viduryje ir kelias minutes trunkantis laukinio sekso imitavimas, loterija, kelionė į Romą, pasakojimai apie dešimtis prezervatyvų pakelių per mėnesį. Atskiros scenos galėtų veikti kaip komiški intarpai, tačiau jų susikaupia tiek, kad pagrindinė istorija pradeda skęsti savo pačios triukšme. Todėl po beveik dviejų valandų atsiranda balagano ir chaoso pojūtis. Atrodo, kad spektaklis nuolat prideda naujų temų, personažų ir situacijų, tačiau jų nesujungia į vieną dramaturginę liniją. Pabaigoje staiga gauname dvigubas vestuves ir du vaikus, tačiau toks finalas neatrodo organiškai išaugęs iš ankstesnės istorijos. Labiau primena bandymą visus personažus kuo greičiau „sutvarkyti“ ir uždaryti istoriją. Labai norėjosi ir tikros mistikos. Spektaklio idėja, kurioje mirusio žmogaus buvimas persipina su gyvųjų pasauliu, galėjo sukurti labai stiprią atmosferą. Tačiau mistika veikia tik tada, kai žiūrovas kartu jaučia emocinį ryšį su tais žmonėmis. Kai nėra pakankamai gilaus jausmo, vaiduoklis lieka tik siužeto priemone. Todėl nebuvo nei tikro paslapties jausmo, nei to keisto, sunkiai paaiškinamo emocinio virptelėjimo, kurio tikiesi iš tokios istorijos. Prie bendro įspūdžio prisidėjo ir vizualinė spektaklio pusė. Kostiumai ir ypač perukai atrodė pigiai ir stipriai mažino sceninį įspūdį. Teatre nebūtinai reikia prabangių kostiumų. Priešingai, kokybiškas minimalizmas dažnai veikia daug geriau negu daiktai, kurie atrodo kaip atsitiktinai pasirinkta sceninė atributika. Pigus perukas ar nekokybiškas kostiumas gali akimirksniu sugriauti atmosferą ir netyčia paversti rimtą sceną parodija. Todėl bendras įspūdis man liko toks, kad spektakliui labai trūko svorio. Idėjos buvo, temų buvo net per daug, tačiau trūko gilesnio jų išgyvenimo ir dramaturginio nuoseklumo. Jeigu tai būtų abiturientų ar jaunimo teatro spektaklis, daug ką būtų galima vertinti atlaidžiau. Tačiau profesionalioje scenoje norisi daugiau. Norisi personažų, kurie nebūtų vien „seksologas“, „nebrendyla“, „davatka“ ar „keistas kaimynas“. Norisi santykių, kuriuose būtų galima patikėti, kad šie žmonės iš tikrųjų vienas kitą myli. Norisi mistikos, kuri ne tik pasakoja apie vaiduoklį, bet ir sukuria jausmą, kad tarp gyvųjų ir mirusiųjų egzistuoja kažkas nepaaiškinamo. Norisi humoro, kuris papildytų istoriją, o ne užimtų jos vietą. Galų gale labiausiai norėjosi meilės. Ne tos, kurią personažas pasako žodžiais „aš tave myliu“, ir ne tos, kuri išreiškiama vien apsikabinimu ar seksu. Norėjosi meilės, kurią žiūrovas pats pajunta. Tokios, kuri priverčia suprasti, kodėl žmogus kito negali paleisti net tada, kai gyvenimas jau turėtų būti pasibaigęs. Deja, šįkart po spektaklio liko daugiau triukšmo negu jausmo, daugiau stereotipų negu psichologijos ir daugiau epizodų negu vientisos istorijos.